Vieno žymiausių Vakarų mąstytojų Friedricho Nietzsche's (1844-1900) paskutinis veikalas "Antikristas: prakeiksmas krikščionybei" (Der Antichrist), parašytas 1888 metais ir susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų.
"Antikriste" Nietzsche plėtoja knygose "Apie moralės genealogiją" ir "Anapus gėrio ir blogio" iškeltas idėjas. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios, kilniosios moralės inversija. Bene svarbiausia mintis, kad būtent iš krikščionybės reikėtų kildinti šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusį nihilizmą.
"Friedricho Nietzsche's (1844-1900) paskutinis veikalas "Antikristas", susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą.
Nietzscbe's „kova" su Kristumi vyksta simbolinėje erdvėje, nes jam Kristaus buvimas yra ne faktas, o pasaka, pagal kurią gyvena daugybė žmonių. Simboliai neatstovauja jokiai tikrovei, bet yra tinklas reikšmių, pagal kurias žmogus orientuojasi pasaulyje. Taigi simbolių "tikrovė" yra tol, kol žmonės joje gyvena. Jei niekas pagal tuos simbolius nebegyvena, jie tampa tuščiomis abstrakcijomis ir, anot Nietzscbe's, juos reikia pakeisti naujais - tokiais, kurie pajėgių atkurti gyvenimo aistras. Kristus kaip simbolis tebegyvas sekmadieniais, kai visos "nuodėmės" atleidžiamos, - atėjus pirmadieniui, jis tampa bereikšmis, nes likusią savaite Dekalogo nepaisoma, gyvenama pagal visai kitokią simbolinę tvarką. Nietzscbe's "Antikristas" - tai naujų, gyvybingų simbolių paieška."
Prof. Algis MickūnasPirmasis šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.
Iš vokiečių kalbos vertė Linas Rybelis
C
