Vieno pralaimėto "karo" istorija. Šios kadencijos Vyriausybė pralaimėjo karą su aukštomis maisto produktų kainoms.

"Karo" su aukštomis maisto produktų kainomis paskelbimas

2018 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybės iniciatyva surengtame susitikime premjeras Saulius Skvernelis susitiko su didžiųjų Lietuvos prekybos centrų vadovais kovos su aukštomis maisto produktų kainomis rengiamo priemonių plano aptarimui.

Susitikime dalyvavo „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė, „Rimi“ vadovas Giedrius Bandzevičius,  „Lidl Lietuva“ vadovas Radostinas Roussevas-Peine, prekybos tinklą „Iki“ valdančios „Palink“ vadovas Gerardas Rogas ir „Norfos mažmena“ vadovas Audrius Pocevičius.

„Norėjosi išgirsti jų (didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovų) situacijos su maisto produktų kainomis matymą ir pasiūlymus, ką reikėtų ir būtų galima daryti. Bet šiandien išgirdau tokią jų poziciją, kad neva viskas pas mus yra gerai, kad esam viena mažiausių kainų šalis Europoje ir neturime jokių didesnių problemų. Negaliu sutikti su tuo. Todėl kitą trečiadienį Vyriausybė pasitarime svarstys priemones, kaip didinti konkurenciją prekybos tinklų srityje, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą bei kt.“, – Po valandą trukusio susitikimo su prekybininkais informavo Vyriausybės vadovas.

„Vyriausybė nuosekliai siekė ir sieks, kad padidintos gyventojų pajamos liktų jų rankose, o ne atitektų tiems, kurie bando pasinaudoti situacija ir nepagrįstai didina kainas, pasiima tą skirtumą sau. Tai nepriimtina ir jokia politika ar artėjantys rinkimai negali sustabdyti Vyriausybės pastangų siekti, kad būtų ginami paprasto vartotojo interesai“, – kalbėjo p. Skvernelis.

„Maisto kainos Lietuvoje augo perpus greičiau nei žaliavos kainos ir brango sparčiau nei importas. Esame penketuke Europos valstybių, kur šios kainos augo sparčiausiai per pastaruosius septynerius metus. Tokia padėtis mūsų netenkina“, – pareiškė premjeras.

Vyriausybės vadovas pasisakė ir apie kovos su aukštomis maisto produktų kainomis rengiamą priemonių planą.

„Pasirašysiu kreipimąsi dvylikai didžiųjų investuotojų Europoje, kurie turi prekybos tinklus, kad atvyktų investuoti į Lietuvą.“

„Tarp kitų priemonių – priežiūros ir kontrolės institucijų stiprinimas, nes nėra ginamas vartotojas. Kartais net neįsileidžiami kontrolieriai į vidų, verčiau sumokamos baudos. Galimi pasiūlymai dėl viešųjų pirkimų, kad būtų padidintos galimybės vietiniam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Yra pasiūlymas nustatyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kad būtų galima dalį jo susigrąžinti tiems, kurie perka mažose krautuvėse. Tik šio pasiūlymo įgyvendinimo mechanizmas dar neaiškus, bet diskutuosim. Yra ir kitų žingsnių“.

„Manau, būtų galima nustatyti, kad per kai kurias didžiąsias metų šventes, tokios kaip Kalėdos ar Velykos, galėtų būti ribojamas darbas. O kaip dėl sekmadienių, dar diskutuojama. Yra Seimui pateiktas atitinkamas projektas (apie pasiūlymą riboti prekybos centrų darbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis), tad reikės dėl jo apsispręsti.“

Daugiau: https://www.vz.lt/prekyba/2018/09/19/valdzia-zada-visa-puokste-priemoniu-del-prekybos-tinklu-darbo#9

Nutekėjęs slaptas LR Vyriausybės planas pažaboti prekybos tinklus

Šaltinis: DELFI.lt, Arūnas Milašius, DELFI Agro redaktorius, "Nutekėjo slaptas Vyriausybės planas pažaboti prekybos tinklus", 2018 m. rugsėjo 6 d. 05:30

Slapto LR Vyriausybės plano pažaboti prekybos tinklus siūlomos priemonės:

1. Reglamentuoti standartines, (bazines) sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas teises ir pareigas abiejų pusių atžvilgių, sąžiningą standartizuotą ginčų sprendimą.
2. Paskirti (įkurti) institucinį vienetą, atsakingą už šių sutarčių (punkte 1) sąlygų laikymosi priežiūrą, ginčų sprendimui, įgalinti instituciją skirti baudas už sąlygų pažeidimus.
3. Sukurti platformą, kurioje būtų skelbiama informacija apie tai, kokiomis kainomis parduoda ūkininkai produktus į verslo grandinę ir, iš kitos pusės, kokia produktų kaina skirtinguose prekybos tinkluose.
4. Teikti finansinę, ekspertinę, kitą techninę pagalbą, įtraukiant savivaldybes, siekiant skatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis suteikiant didesnes derybines galias derantis su prekybininkais.
5. Nuolatos rengti ir skelbti maisto produktų kainų svyravimų analizę (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas).
6. Sukurti mokestinę paskatą – galimybę gyventojams deklaruojant pajamas ir teikiant GPM deklaraciją, susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose: t. y. mažose šeimos valdomose krautuvėlėse, taip pat turguje. Priemonė orientuota į smulkaus verslo skatinimą ir šešėlio mažinimą.
7. Tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę, numatant pareigą vertinti pirkimuose, jei perkama iš smulkios ar vidutinės įmonės (subjekto).
8. Iš esmės mažinti administracinę naštą ir rizikas smulkiam ir vidutiniam verslui, dirbančiam prekybos maisto produktų pardavimo rinkoje.
9. Peržiūrėti Konkurencijos tarybos įgaliojimus ir šiuo metu veikiantį priežiūros modelį, įvertinant kontrolės institucijų funkcijas, efektyvumą, rezultatus.
10. Lokalizuotų koncentracijos žemėlapių sukūrimas ir šiuo metu esamų koncentracijos procentų, įtvirtintų teisės dokumentais, adekvatumo priežiūra.
11. Numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą. Aktyvių veiksmų dėl užsienio investuotojų imtis per „Invest Lithuania“.
12. Reglamentuoti – atskirti – susiformavusias prekybos tinklų funkcijas: nustatant, kad dideli prekybos tinklai atlieka tradicinį vaidmenį, tokį kaip turgavietės ir „shopping malls“ (t. y. Suteikia bazinę paslaugą – parduoti produkciją lentynoje). nustatyti, kad papildomų intensyvių marketingo paslaugų teikimas, pirkėjų pritraukimas ir kitos prekybos tinklo paslaugos teikiamos pagal atskirus agentavimo susitarimus.
13. Šių (punkte Nr. 12 aukščiau) agentavimo paslaugų teikimas galėtų būti atliekamas tik atskiro juridinio asmens (ne lentynos paslaugos teikėjo, taip išvengiant interesų konflikto)
14. Reglamentuoti, kaip didieji prekybos tinklai veda atskiras apskaitas: viena savo firminių produktų pardavimui, kita – tiekėjų produktų pardavimui.
15. Prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais ir švenčių dienomis.
16. Įvertinti, kokią rinkos dalį bendrai užima prekybos tinklai ne tik šalies, bet ir regiono, miesto, smulkesnio teritorinio vieneto mastu ir kokia jų apyvarta lyginant su smulkiais ir vidutiniais verslininkais. Nustatyti leistinas ribas.
17. Numatyti poveikio priemones už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus.
18. Įvertinti Konkurencijos tarybos efektyvumą ir turimas priemones. Įvertinti, kokia rinkos situacija bendrai, ar nėra oligopolijos, vieno dominuojančio rinkos dalyvio,. Prie kurio kiti derina savo kainas. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.
19. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.
20. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.
21. Pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti prekybos tinklų su tiekėjais sudaromas sutartis ir jų priedus, sąlygas, baudų dydžius, sutarčių nutraukimo sąlygas, rizikos pasidalinimą tarp prekės tiekėjo ir prekybos tinklo. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.
22. Pavesti Konkurencijos tarybai nustatyti, kokia reali situacija prekybos plotų nuomos rinkoje. Ar nėra taikomos skirtingos sąlygos ir ribojimai naujai į rinką ateinantiems žaidėjams? Kokia didžiausių rinkos dalyvių įtaka?
23. Peržiūrėti visų kontrolės ir vartotojų teises ginančių institucijų taikomas sankcijas. Jei sankcijos akivaizdžiai neatitinka pažeidimo dydžio, jas didinti. Peržiūrėti jų skyrimo mechanizmą, institucijų nurodymų privalomumą.
24. Didinti Valstybės dalyvavimą probleminėse srityse. Šiuo metu Seime svarstomos valstybės valdomų vaistinių įkūrimas valstybinėse gydymo įstaigose.
25. Valstybinis alkoholio prekybos monopolis.
26. Valstybės valdomos turgavietės ir kiti prekybos plotai, už kuriuos nebūtų renkamos rinkliavos, tačiau siekiama mažesnių kainų.
27. Įpareigoti prekybininkus aiškiau nurodyti svorio vieneto (kilogramo) ar tūrio vieneto (litro), o ne tik prekės vieneto kainą. Įvertinti, kodėl šiuo metu tinkamai neužtikrinamas toks jau galiojančių teisės aktų reikalavimas.
28. Griežtinti atsakomybę už prekybos tinklų vadybininkų sukčiavimą, korupcines veikas, šešėlinius susitarimus ir piktnaudžiavimus. Aktyviau įsitraukti į tokių nusikaltimų ar nusižengimų tyrimą, teikti pagalbą prekybos tinklams, užtikrinti apie tokias veikas pranešusių asmenų ir jų interesų apsaugą.
29. Teikti paramą žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojams, siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių veiklą.
30. Papildyti LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.

Perteklinės derybinės galios / koncentracijos pasekmės

Daugiau: https://pricer.lt/posts/182-nutekejo-slaptas-lr-vyriausybes-planas-pazaboti-prekybos-tinklus
 

Koks gi "kovos" dėl piliečių gerovės rezultatas?
 

Tegul skaičiai kalba patys už save.

Pricer.lt pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse

Pricer.lt populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse

Daugiau: https://pricer.lt/posts/259-pricerlt-maisto-kainu-tyrimas-grizta-kainu-lyderiai-ir-prekiu-palygintojai

Sviesto 82% riebumo mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. Eur / kg

Sviesto 82% riebumo mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Bulvių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. Eur / kg

Bulvių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Šviežių supakuotų L kat. kiaušinių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Šviežių supakuotų M kat. kiaušinių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Tilsit sūrių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. Eur / kg

Tilsit sūrių mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Geriamojo pieno 2,5% riebumo mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. Eur / l

Geriamojo pieno 2,5% riebumo mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Tamsios duonos mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. Eur / kg

Tamsios duonos mažmeninės kainos struktūra Lietuvoje 2016 - 2019 m. %

Šaltinis: https://archyvas.produktukainos.lt/uploads/file/Kai%20kuri%C5%B3%20maisto%20produkt%C5%B3%20ma%C5%BEmenini%C5%B3%20kain%C5%B3%20strukt%C5%ABra%202016-2019%20m_%20II%20ketvirt%C4%AF.pdf

Kovoje su kainomis – popieriniai ginklai

Didelė dalis iniciatyvų nebuvo įgyvendintos, o tos, kurios buvo, buvo labiau kosmetinės.

Daug aistrų sukėlęs užmojis reguliuoti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką subliūško.

Kovoti su kainomis Vyriausybė bandė įvesdama maisto kuponų sistemą, bet naujas žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra pasakęs, jog jam nėra priimtinas vadinamųjų „vaučerių“ projektas ir kad lėšas būtų galima panaudoti efektyviau.

Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1094342/zemes-ukio-ministerija-atsisako-vauceriu-idejos-taciau-skvernelis-tvirtina-kad-tai-ne-pabaiga

Pavienės plano priemonės pradėjo veikti - Konkurencijos taryba gali tikrinti sutartis tarp prekybininkų ir tiekėjų, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo šių metų gali griežčiau bausti piktnaudžiaujančius prekybininkus.

Tarp valdžios įvestų priemonių ir viešas 5 prekybos tinklų 20 maisto prekių kainų lyginimas - https://www.produktukainos.lt/Krepselis/kainaDPT

Tačiau esminės "kovos su aukštomis maisto produktų kainomis plano" priemonės - didinti prekybos tinklų konkurenciją, pritraukti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, mažinti biurokratinę ir mokestinę naštą, skatinti ūkininkų kooperaciją bei jų produkcijos realizacijos grandinės trumpinimą, nėt nepradėta įgyvendinti. Dar keisčiau atrodo Vyriausybės ketinimai kartu su 2020 m. biudžetu įvesti naują 1% apyvartos stambios prekybos mokestį. Net nesukūrus konkurencingos efektyviai veikiančios rinkos sąlygomis prekybos tinklai tokį mokestį tiesiog perkels vartotojams pakeldami prekių kainas.

Ir tai dar ne viskas - 2020 metais ir vėl didinami akcizai alkoholiui, degalams, žaliajam dyzelinui. Garantuotai išaugęs kuro akcizas brangins ir kitas prekes bei paslaugas, be to, išaugusios kuro ir stipraus alkoholio kainos sudarys palankias sąlygas šešėliui augti.

Na ir pabaigai, 2 metus iš eilės prieš didžiausias metų šventes brangsta elektra  - vidutiniškai 15% didesnės elektros kainos buitiniams vartotojams 2020 metams. Vidutiniškai 15% elektra brango ir 2019 metų pradžioje.

 

„Vyriausybė nuosekliai siekė ir sieks, kad padidintos gyventojų pajamos liktų jų rankose... Jokia politika ar artėjantys rinkimai negali sustabdyti Vyriausybės pastangų siekti, kad būtų ginami paprasto vartotojo interesai“

Valstybės kontrolierius, ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Arūno Dulkio pranešimas apie strateginį mąstymą ir Miunhauzeno pamokas (9:30 min.) https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085665/signals-2019-gitano-nausedos-sveikinimo-zodis-bei-aruno-dulkio-pranesimas-apie-strategini-mastyma-ir-miunhauzeno-pamokas

Kviečiame kiekvieną iš mūsų pastebėti svarbiausius signalus ir veikti ne aklai ar formaliai, bet matant visumą ir kliaujantis kritišku žvilgsniu. Strateginis mąstymas ir drąsa veikti yra vieni iš esminių aspektų, lemiančių teigiamus pokyčius valstybėje.

 

Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1122070/valdzios-kova-su-maisto-kainomis-nepasiteisino-priesingai-laukiama-naujo-kainu-suolio

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000086346/nuo-kitu-metu-didinami-akcizai-alkoholiui-degalams-zaliajam-dyzelinui-didesnis-biudzetas-ar-augantis-seselis

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/11/28/gyventojams-elektra-turetu-brangti-dujos--pigti

 

Grįžti į pagrindinį puslapį

Žymos

Atsiliepimai, komentarai, nuomonės

Jei norite rašyti atsiliepimą, maloniai prašome Prisijungti