Metų sandūroje aplankytų parduotuvių kainų kronikos. Absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje stengiasi sutaupyti.

Apklausa parodė: Lietuvoje taupo beveik visi

Absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje stengiasi sutaupyti ir ieško akcijų, mažų kainų ar naudoja kitus taupymo būdus, rodo „Spinter“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Net 92 proc. šalies gyventojų teigia, kad apsipirkdami stengiasi sutaupyti, sąmoningai to nedaro tik vienas iš dvylikos apklaustųjų (8 proc.).

„Tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant gaunamų pajamų, sutaupyti siekia didžioji dalis Lietuvos gyventojų“, – tyrimą komentuoja „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Net pusė šalies gyventojų (50 proc.) teigia, kad prekes perka tada, kai joms yra taikoma nuolaida, o 47 proc. perka ten, kur, jų nuomone, kainos yra mažiausios.

Nuolaidų kortelės – dar vienas labai populiarus būdas apsiperkant išleisti mažiau. Apklausa parodė, kad nuolaidų kortelėmis naudojasi beveik kas antras šalies gyventojas (46 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad daugiau dėmesio akcijoms skiria vyresni nei 36 metų respondentai, daugiausia – moterys. Jaunimas dar ne taip linkęs stebėti siūlomas akcijas apsipirkimo vietose.

Vis dėlto gyventojai nuo 26 iki 35 metų dažniau taupo pirkdami vietose, kur, jų nuomone, kainos yra mažiausios.

Beveik kas trečias gyventojas (28 proc.) taupo ieškodamas konkrečios prekės pigiausia kaina skirtingose parduotuvėse, vaistinėse, turguje. Beveik tiek pat (27 proc.) – palygina kainą fizinėje prekybos vietoje ir internete.

Kas dešimtas gyventojas taupo savo ar vaikų mokslams (13 proc.), elektronikai (11 proc.),  baldams (9 proc.) ir pensijai (11 proc.). O štai vienas iš trisdešimties – taupo savo ar artimųjų vestuvėms (3 proc.). Visiškai Lietuvoje netaupo kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas – sako tam neturintys pakankami pinigų.

Metų sandūroje aplankytų parduotuvių kainų kronikos

Atšaldytas kiaulienos kumpis be kaulo 1 kg - Lidl

Smulkinta atšaldyta kiauliena 30% riebumo 1 kg - Rimi

Karštai rūkyta kiaulienos nugarinė I rūšis 1 kg - Maxima

Virta SAMSONO DAKTARIŠKA dešra, aukščiausios rūšies 330 g - Maxima

Bananai 1 kg - Lidl, Maxima, Norfa

Ilgagrūdžiai ryžiai 800 g - Lidl, IKI

Saldžios grietinėlės DVARO sviestas 82% riebumo 200 g - 1 Maxima

DVARO grietinė 30% riebumo 380 g - Maxima

EU žaliavinio pieno supirkimo kainos. LT, kaip įprasta, taupo ūkininkų sąskaita.

EU sviesto kainų tendencijos. LT kainų tendencijas gali paaiškinti tik Egidijus Simonis, galimai dar kengūros ir koalos :)

Simonis. Pieno kainas Lietuvoje augina gaisrai Australijoje ir įtampa Persijos įlankoje
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/simonis-pieno-kainas-lietuvoje-augina-gaisrai-australijoje-ir-itampa-persijos-ilankoje.d?id=83385717

Lietuviai − vieni daugiausiai išleidžiančių maistui ES

Lietuvos gyventojai yra antri Europos Sąjungoje, kurių išlaidų procentas maistui ir nealkoholiniams gėrimams yra didžiausias? Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, lietuvių išlaidos maistui siekia 21 proc. visų išlaidų.

Daugiau maistui išleidžia tik rumunai (28 proc.).

Treti po rumunų ir lietuvių yra estai (20 proc.)

Procentiškai mažiausiai maistui išleidžia britai (7,8 proc.) ir airiai (8,7 proc.).

Vidutiniškai ES maistui žmonės skiria 12 proc. visų savo išlaidų.

 

Daugiau apie apklausą: https://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/euras/apklausa-parode-lietuvoje-taupo-beveik-visi-1757479/

https://euroblogas.lt/2019/12/13/lietuviai-%e2%88%92-vieni-daugiausiai-isleidzianciu-maistui-es/

https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20191209-1?fbclid=IwAR2Hn8ptc8CXSAD7zdefGthngU5DLkYqEyaG_AVH88LBOrSPtt0baRBypcw

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/presentations/milk-market-situation-slides_en.pdf

 

#Maxima #Iki #Norfa #Rimi #Lidl #BarboraLT

 

Grįžti į pagrindinį puslapį

 

Žymos

Atsiliepimai, komentarai, nuomonės

arunas

arunas

tv3.lt/naujiena:

Ar paukščių gripas pakels mėsos kainas parduotuvėse?

Pastarosiomis dienomis kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje.

Daugiau: https://www.tv3.lt/naujiena/video/1028334/dienos-pjuvis-ar-pauksciu-gripas-pakels-mesos-kainas-parduotuvese?t=1

arunas

arunas

Delfi.lt/agro

Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė komentuoja, kad dar per anksti prognozuoti ateinančio sezono kainų pokyčius. Specialistės teigimu, šilta žiema daro ne tik teigiamą, bet ir neigiamą įtaką šiltnamiuose auginamai produkcijai. „Dėl šiltos žiemos sunaudojama mažiau energijos išteklių, tačiau kaštai gerokai išauga augalų apsaugos nuo kenkėjų srityje. Kai laukia nespaudžia šaltis, kenkėjų kiaušinėliai neišnyksta ir greičiau dauginasi bei skinasi kelią prie augalų kaip ir vasarą“, – kylančius pavojus atskleidžia ji.

Daugiau: https://www.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/siltnamiu-savininkai-pigesniu-darzoviu-nezada-saltis-butu-geriau.d?id=83405813

arunas

arunas

Delfi.lt/agro

„2018 metais sausį ilgavaisių agurkų kaina svyravo nuo 0,85 Eur iki 1,29 Eur, o 2019 žiemą – nuo 1,39 Eur iki 1,49 Eur. Šį sausį lietuviškų ilgavaisiai agurkai kainavo nuo 1,19 iki 1,49 Eur."

Anot V. Drulienės, lyginant su 2018 metais, pernai sausį šiltnamiuose auginamų ilgavaisių agurkų kainas didino mažesnis derlius, nei tikėtasi. Ji teigia, kad šį derlių paveikė kenkėjų protrūkiai, o tada kainas veikė išaugę kaštai.

Daugiau: https://www.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/siltnamiu-savininkai-pigesniu-darzoviu-nezada-saltis-butu-geriau.d?id=83405813

arunas

arunas

Delfi.lt/agro

„Daržovių kainą lemia daug įvairių veiksnių, taip pat ir kitos šalys. Darbo užmokesčio bei elektros energijos kainos kyla, visą tai reikia įvertinti. Sunku lyginti tai, ką prekybos tinklai moka mums ir pardavimo kainas pačiuose prekybos centruose“, – aiškina žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas.

Pasak V. Jundulo, daržovių supirkimo kaina nuo praėjusių metų yra išlikusi beveik tokia pati. Jo teigimu, lietuviškų daržovių pabrangimą lemia ne patys ūkininkai. „Įvairiems augintojams skirtingai moka, vieni anksčiau, kiti vėliau pradeda auginti. Jeigu imti vidutinę metinę kainą, tai pastaruosius penkerius metus trumpo agurko supirkimo kaina pakito tik 2-3 euro centais. Ne ūkininkai, o prekybos tinklai daržoves pabrangino“, – teigia jis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/siltnamiu-savininkai-pigesniu-darzoviu-nezada-saltis-butu-geriau.d?id=83405813

Jei norite rašyti atsiliepimą, maloniai prašome Prisijungti