PRICER.LT: ELEKTRONINĖS KAINŲ ETIKETĖS ARBA KODĖL MES MOKĖSIM DAR BRANGIAU

Turbūt pastebėjote žiniasklaidoje padažnėjusius tokio tipo pranešimus:

„Rimi“ bandys elektronines kainų etiketes
 https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/rimi-bandys-elektronines-kainu-etiketes.d?id=80842647

Prekybos tinkluose populiarėja elektroninės kainų etiketės
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/prekybos-tinkluose-populiareja-elektronines-kainu-etiketes.d?id=80101267

https://www.vz.lt/prekyba/2019/09/10/iki-pristateparduotuve-kurioje-visos-kainu-etiketes--skaitmenizuotos?utm_source=nl&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-prekyba&address=YXJ1bmFzQHByaWNlci5sdA

Na, ir tai perskaitę, pagalvojate –pagaliau išnyks problemos su klaidinančiomis kainų etiketėmis. Su šia problema intensyviai ir atkakliai kovoja Valstybinė Vartotojų Teisių Apsaugos tarnyba ir pokalbiuose su didžiaisiais prekybos tinklais ir griežtai bausdama:

“Susitikimo metu buvo aptarti dažniausiai pasitaikantys vartotojų nusiskundimai (vartotojams nepritaikomos žadėtos nuolaidos; parduotuvėse reklamuojamos pasibaigusios akcijos; prekės kaina mokant kasoje nurodoma didesnė, negu nurodyta prekės kainolapyje lentynoje ir pan.) bei bendrovių teikiami paaiškinimai nagrinėjant įvairias situacijas, taip pat buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti suklaidintų vartotojų skaičių. Verslininkų nuomone, ateityje situacija pagerės įdiegus elektroninių kainolapių sistemą, kurioje žmogiškasis faktorius turės minimalią įtaką.”

http://www.vvtat.lt/lt/naujienos_pranesimai_ziniasklaidai/pranesimai/archive/didziuju-prekybos-centru-217f.html

Prekybininkai gauna už vartotojų klaidinimą solidžias baudas https://www.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/maximai-17-tukst-euru-bauda-uz-vartotoju-klaidinima-893139 ir elektroninė etiketė yra išeitis, kad vartotojas, tai yra Jūs, bus geriau aptarnaujamas ir neklaidinamas.

Pricer.lt norėtų kiek plačiau papasakoti apie elektroninių kainų etikečių diegimo plėtrą mažmeninėje prekyboje ir apie iš pirmo žvilgsnio nematomus su šia technologija atsirandančius pavojus.

Dabar situacija iš kitos sferos. Praeitą savaitę su žmona nusprendėme apsilankyti Rygoje, todėl prieš tai linksminomės vartydami Booking.com (tokia viešbučių rezervavimo programėlė), kiekvienas savo paskyroje. Skaitmeninės technologijos labai smagus dalykas, kai pardavėjas, norėdamas maksimizuoti savo pelną, parenka individualius pasiūlymus, pagal tavo elgesį, peržiūrų, užsakymų istoriją. Savaime aišku, kad mes matėme kiekvienas savo telefone skirtingus „geriausius“ pasiūlymus, skirtingas kainas. Galiausiai žmona surado geriausią kaininį pasiūlymą, o užsakiau aš iš savo paskyros, nes nuolaida pas mane didesnė. Pas mane paskyroje tas pasiūlymas buvo šiek tiek „užkištas“ tolėliau, na, kad pardavimas įvyktų brangesnio pasiūlymo. Booking.com jau seniai nebe paprastas viešbučių pasiūlymų agregatorius, o prekybos agentas vykdantis pardavimus už savo 20 procentų. Taigi jame radus dominantį variantą, patariu kartas nuo karto pasiskambinti į viešbutį tiesiogiai, arba pabandyti kitas programas – tai yra paprasčiausiai palygint.

Jau turbūt pripratote, kad to pačio tinklo degalinės Jums siūlo skirtingas kainas (Nuotraukos 2019.06.02). Nežinau, kaip Jums, bet Pricer.lt tai neatrodo labai jau sąžininga.

Prie ko čia maisto prekybos tinklai, Jūs pasakysite? Prie to, kad visos šitos pelno maksimalizacijos priemonės jau yra prekybos tinklų rankose, tik jie laukia (arba jau nelaukia) tinkamo momento jas paleisti į darbą.

Kylančios kainos – tai paprastam žmogui, vartotojui labiausiai suprantama problema ekonomikoje. Apie ją yra diskutuojama asmeniniuose pokalbiuose, socialiniuose tinkluose, spaudoje.

Grįžkim trumpam prie degalinių. Degalinės, kaip ir aviakompanijos, vieni pagrindinių įmonių verslų, kurie maksimaliai naudoja dinaminę kainodarą – tai yra kompiuteriniai algoritmai, kurie remdamiesi savaitės dienomis, valandomis, lankytojų srautais, koreguoja kainas taip, kad būtų galima laiku maksimaliai brangiai parduoti turimą prekę ar paslaugą. Va šitas „džiaugsmas“ laukia ir maisto prekių pirkėjų su elektroninių kainolapių įdiegimu. Paprasčiau kalbant, ryte, kai parduotuvėje bus mažiausias pirkėjų srautas ir ten bus kainai jautresni pirkėjai – bus vienos kainos. O vakare, kai srautai dideli ir parduotuvėse bus žmonės po darbo, nelabai žiūrintys, arba turintys jau reklamos suformuotą požiūrį į parduotuvės kainos lygį, bus visai kitos kainos.

Tai vyks nedideliais žingsneliais, pamažu pratinant vartotoją prie tokios maisto prekių tinklų kainodaros, kol tai netaps industrijos norma kaip dabar degalinėse (Jūs gi per daug nepurkštaujate, kad degalinėse tokia situacija, nes pripratote. Bet kurioje Neste Jūs prisipildytumėte pilną baką degalų, sekmadienio rytą, jeigu turėtumėte pilną informaciją?).

Bet gi yra institucijos, kurios tai turėtų tai reguliuoti, pasakysite Jūs. Na, kaip ir yra... Bet Valstybinei Vartotojų Teisių Apsaugos Tarnyba nagrinėja tik pagrįsti skundai – skundų sumažės. Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybai rūpi dominuojančios įmonė -  40 procentų rinkos ir daugiau, tiekėjų tiekiančių į prekybos tinklus diskriminavimas, tarpusavio susitarimai. Na bet, jeigu kainos bus keliamos visur skirtingai, nesusitarus – tai irgi iškrenta iš KT jurisdikcijos, todėl tai taps tik vartotojo reikalu.

Taigi, formaliai, kainų kilimas, jeigu jis atsiranda be susitarimo tarp rinkos dalyvių, niekaip negali būti nagrinėjamas. Politikai juo domisi tik prieš rinkimus na ir gal kiek laiko po jų.

Štai tokia situacija – tinklai, naudodami elektronines etiketes, maksimizuos savo pelningumus, o mūsų vartotojai už tai dar daugiau sumokės ir tai bus jo paties reikalas.

Lietuvos gyventojų išlaidose maisto prekės ir nealkoholiniai gėrimai kartu su alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais sudaro 19,7% + 7,3% = 27%, tai yra dominuojanti dalis išlaidose.

https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6628803

ES vidurkis yra atitinkamai 12,5% + 3,7% = 16,2%

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tec00134/default/table?lang=en

Ir šis trečdalis visų gyventojų išlaidų (prie jos dar galima dalinai pridėti drabužius ir avalynę, būsto apstatymą, namų apyvokos įrangą ir kasdienę būsto priežiūrą, bei kitas įvairias prekes bei paslaugas) daugiau kaip 90% (maždaug tokia didžiųjų tinklų koncentracija) pereina per didžiuosius prekybos tinklus, kurie formaliai gali daryti ką nori.

Šių prekių dominavimas vartojimo išlaidose ir aukšta šių prekių platinimo (pardavimo) kanalų koncentracija su šių kanalų dominavimu informacinėje erdvėje, daro vartotoją labai pažeidžiamą.

http://www.tns.lt/data/files/Metines_apzvalgos/KANTAR_Metin%C4%97_medij%C5%B3_tyrim%C5%B3_ap%C5%BEvalga_2018.pdf

Taigi, ką Jūs, mūsų lietuviškasis vartotojau, darysite? Leiskite paprognozuoti. Jūs ne prancūzas, kuris su liemene eis protestuoti. Jūs šitą nurysite ir toliau nešite savo uždirbtus pinigėlius ten kur nešate. Burbėdami virtuvėse, karštai komentuodami socialiniuose tinkluose, kartą į mėnesį nuvažiuodami į Lenkiją, toliau palikinėsite 30 procentų savo pajamų didžiųjų tinklų, leisdami jiems iš to dar daugiau uždirbti.

O gal visgi kažką norite pakeisti Lietuvoje, nesijausdami kerpamų avių banda? Galite pasirašyti peticiją į kurią gal atkreips dėmesį, tai Jums užims mažiau laiko, nei pasirašyti eilinį „pasibėdavojimo“ komentarą socialiniuose tinkluose, o naudos bus daugiau:

Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės.

https://www.peticijos.lt/visos/75235/viesai-internete-skelbti-aktualias-butiniausiu-maisto-produktu-kainas/

Taip pat reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Seimas inicijuotų įstatymą, kad prekybos tinklai viešai skelbtų savo kainas, tam kad vartotojas realiai galėtų rinktis pigiausią, realiai jam reikalingų prekių krepšelį, o ne priviliotas tarkime pigaus cukraus ar bananų, permokėtų už kitas prekes. Tik tai realiai padidins konkurenciją.

O norintiems tikrai paimti valdžią į savo rankas Pricer.lt siūlo įrankį -  mobilią programėlę. Kur gyvai galima stebėti kainas ir prisidėti kainų skelbime. Mūsų komanda stengiasi maksimaliai sudėti kaininius pasiūlymus ir kainas, kad būtų įmanoma lyginti kainas, bet jei prisijungsite ir Jūs – kartu pakeisime situaciją su kainomis Lietuvoje, be Seimo, Premjero ar Prezidento pagalbos.

Ar Jūs su mumis?

Daugiau: https://pricer.lt/costless-pricer-lt-kainu-palyginimas-akcijos-nuolaidos-maxima-lidl-norfa-iki-rimi-parduotuvese-lt

Google play

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.sannacode.android.costless.pricerLt

App Store

https://itunes.apple.com/us/app/costless-pricer-lt/id1427192945

BŪKITE VERTI LAISVO PASIRINKIMO VISADA!

Daugiau informacijos:

Pricer.lt maisto krypties vadovas

Petras Čepkauskas

Tel.: 868512156, 

[email protected]

www.pricer.lt

Теги

Комментарии

arunas

arunas

Delfi.lt

Prekybos centruose nyksta popierinės kainų etiketės – tai paveiks maisto kainas

Daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/prekybos-centruose-nyksta-popierines-kainu-etiketes-tai-paveiks-maisto-kainas.d?id=82407995

arunas

arunas

Delfi.lt

В торговых центрах Литвы вместо бумажных появляются электронные ценники – это скажется на ценах

https://m.ru.delfi.lt/news/article.php?id=82465253

Пожалуйста Войти чтобы написать комментарий